Текст песни «Obtest - Apeigos»

Tik odiai, sparnuoti, lapais pabyra a veja,
Tik eme krauja sugers, eme Idiuti spejo,
It savo rankomis, visa kas gyva kvieeia,
Keliais a juodaja dirva, pirtai arijas lieeia...

Atvere aizda, sruva kraujas,
Viska degina aplinkui ir Ivalo ugnis...
Kas Ipaysta savo rankomis sukurta,
Protu pavergta apakins irdis...
Ar tai malda, ar tai kelione
I kurios jau niekas niekada nebegry?
Ar dovanosi savo baim, nusilenksi prie
Gyvyb, jei kas jos paprays?

Tiesiai a dango, krinta I ranko,
Tik nespeja akis suIuret...
Kyla it liepsnos, ukeikimai ir burtai,
Tylomis tolimos praeities...
Aidi nuaidi, pavirsta a alta,
Sustoja vanduo a leda...
Tiesiai a dango, nuo barzdos,
Paskutiniai midaus laai...

Atvere aizda, sruva kraujas,
Viska degina aplinkui ir Ivalo ugnis...
Kas Ipaysta savo rankomis sukurta,
Protu pavergta apakins irdis...
Ar tai malda, ar tai kelione
I kurios jau niekas niekada nebegry?
Ar dovanosi savo baim, nusilenksi prie
Gyvyb, jei kas jos paprays?

Tik toliai vingiuoti, suteka upem I prada,
Tik menuo veliai numirs, menuo ramybe rado,
Is tyro sulinio, sudrumstos akys sviecia,
Rankos lyg Jievaro sakos, visa kas gyva kviecia...